Gerai pažįstami žodžiai visai nebūtinai atstovauja gerai suprantamas sąvokas.

Garsas, taigi ir muzika, nėra tai, ką groja ir girdi muzikantai – o tai, ką girdi (garsas) ir emociškai interpretuoja (muzika) klausytojas. Galiausiai, įvykis vyksta ne atlikėjo rankose, ne scenoje, ne salėje, o klausytojo galvoje. Tai nėra nei muzikinių teorijų, nei akustikos, nei elektronikos klausimas, bet vienas sudėtingiausių neurofiziologijos ir psichologijos aspektų, kuris ir bus svarstomas prezentacijos metu.

Šios paskaitos dalies temos: emocijos, emocinės komunikacijos, garsas, muzika, muzikinės kalbos supratimas, muzikos įrašai ir jų atkūrimas.

Prezentacijoje bus atskleista:

-          kur ir kada iš oro vibracijų gimsta girdimas garsas,

-          kada iš garso gimsta muzika,

-          kada ir kodėl ji jaudina ir teikia malonumą.

-          ir kada tai, kas vadinama muzika, iš tikrųjų yra tik triukšmas.

Pagrindinis dėmėsis bus skirtas gyvai muzikai, tačiau teks paliesti ir labai svarbius klausimus, susijusius su muzikos atkūrimu iš vinilo plokštelių ar skaitmeninių failų.

Demonstracijai – paklausysime gerų įrašų.

Sausio 26 d. nuo 16.00-18.00 vyks II – a dalis „Sudėtingi muzikų santykiai su muzikiniu garsu“

Šios prezentacijos antra dalis skirta muzikantams, kuriems, papildomai prie pirmos dalies  informacijos, gali būti įdomu, kaip skiriasi tai ką jie girdi nuo to ką girdi žmonės salėje, kuo skiriasi jų smegenys nuo paprastų mirtingųjų smegenų, kuo ypatinga jų klausa, kodėl muzikos poveikis profesionaliems muzikantams niekada nebūna toks pats, kaip neprofesionalams, kaip gali naikinti muzikos emocinius niuansus mikrofonai, stiprintuvai ir nepakankamai aukštos raiškos įrašų formatai, ir kodėl nėra prasmės šiuos įrašus spausdinti ant vinilo. Demonstracijai paklausysime ir gerų įrašų.