Pianistė Onutė Gražinytė ir smuikininkė Simona Venslovaitė kviečia į koncertinę programą, kurios centre – moteris, kaip laisva kūrėja, atlikėja, savo balso ir tapatybės ieškotoja, kovojanti už teisę būti išgirsta ir pripažinta. Šios temos artimos ir muzikėms, todėl programoje skambės pastarųjų kelių amžių kompozitorės – išskirtinės meninės asmenybės, kurių balsai per skirtingus laikotarpius, kultūras ir estetikas liudija unikalias, geriausiai moterims atpažįstamas patirtis.

Pirmoji programos kompozitorė – Clara Schumann, glaudžiai bendravusi su ryškiausiais savo laikmečio kūrėjais ir reikšmingai prisidėjusi prie klasikinės muzikos raidos. Ji buvo ne tik talentinga kompozitorė, bet ir aktyviai koncertuojanti pianistė, gebėjusi derinti intensyvią meninę karjerą su šeimos gyvenimu – užaugino net aštuonis vaikus. Programą pradės trys kartais subtilūs ir trapūs, kartais kunkuliuojantys romansai. Juose atsiveria intymus romantizmo pasaulis, kuriame muzikos puslapiai kompozitorei tampa emociniu žemiškų išgyvenimų ir drąsių svajonių dienoraščiu.

Iš lietuvių-lenkų šeimos kilusi Grażyna Bacewicz savo ketvirtojoje sonatoje kalba moderniu, energingu ir intelektualiu muzikos balsu. Nemažai čia derančių prieštaravimų: tvirtumas, intelektualumas glaudžiai pinasi ir kuria harmoningą ryšį su natūralia emocine intuicija. Juntamas pokario laikotarpio nerimas, bet ir kūrybinės laisvės užmojai. Po pertraukos į romantikos pasaulį sugrąžins dar vienas romansas – švelni, daininga ir nostalgiška kompozitorės Amy Beach muzikinė išpažintis, alsuojanti vėlyvojo romantizmo šiluma.

Kad koncerto metu nuskambėtų ir lietuvių kilmės kompozitorės kūryba, programa papildoma Dianos Čemerytės kūriniu „Pas de deux“, kuris atveria šiuolaikinį, jautrų ir asmenišką dialogą. Tai muzika, kviečianti ne tik klausytis, bet ir būti joje, išgyventi trapų balansą tarp vidinės ramybės ir nuolatinio judėjimo. Pačios kompozitorės žodžiais: „Tai sodrių spalvų ir nuogo smuiko šnaresio pokalbis, fortepijono monologo ir ilgų smuiko linijų kaita. Simboliška, kad kūrinys pradėtas rašyti įsčiose spurdant dviem gyvybėms (žingsniai dviem), o baigtas svajojant apie baltus vyšnių sniego pasažus.“ Pabaigoje kartu patirsime Mel Bonis sonatą, kuri alsuoja elegancija, rafinuotu prancūzišku spalvingumu, bet ir dramatiškumu, didele apimtimi bei itin dinamišku emociniu spektru.

Ši išskirtiniu jautrumu, vidine jėga ir emocijų įvairove persmelkta programa tampa ne tik skirtingų epochų ir stilių muzikine kelione, bet ir kvietimu išgirsti tai, kas ilgą laiką buvo nutylėta ar nepakankamai įvertinta. Tai gyvas, jautrus ir daugiasluoksnis pasakojimas apie moters balsą muzikoje – apie jo trapumą, stiprybę ir neišsemiamą kūrybinę galią.