Santūras, arba indų cimbolai – vienas subtiliausių ir labiausiai klausytoją žavinčių Šiaurės Indijos klasikinės muzikos instrumentų. Iš Persijos XV a. Šilko keliu atkeliavęs į Kašmyrą, santūras ilgainiui tapo vienu mėgstamiausių indų muzikos instrumentų. Jo sidabriškai skambančiomis stygomis galima išgauti subtiliausius garso niuansus, o švelniai aidinčios stygos sukuria begalinės erdvės įspūdį.
Vakaro metu klausysimės EMI Records išleistos dvigubos Šivkumaro Šarmos plokštelės poetišku pavadinimu „kai laikas sustojo“ („…when time stood still!“, 1982 EMI Records). Skambės raga Kaunsi Kanhra, pasižyminti melancholišku ilgesiu, ir lengvesnio pobūdžio kompozicija Mishra Kafi. Įraše solistui pritaria kita Indijos muzikos legenda – pasaulinio garso tablos virtuozas Zakiras Hussainas (g. 1951), vienas aktyviausių, originaliausių ir kūrybiškiausių šio instrumento atlikėjų.
Apie Indijos santūrą ir jo tolimus giminaičius, apie Šiaurės Indijos muziką ir legendinį santūro atlikėją Šivkumarą Šarmą mums pasakos muzikologas Eirimas Velička.
Š. Šarmos klasikinių ragų interpretacijos ir improvizacijos pasižymi skaidrumu, tyrumu. Jos panardina klausytoją į muzikos garsų ir romantiškų svajonių pasaulį. Čia harmoningai dera pojūčiai, meninės emocijos ir muzikinis intelektas.
ŠIVKUMARAS ŠARMA (Shivkumar Sharma, 1938–2022), legendinis indų santūro atlikėjas ir kompozitorius, šį instrumentą išpopuliarino ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje. Jis neįtikėtinai praplėtė šio Kašmyro instrumento menines ir technines galimybes, pritaikydamas jį Šiaurės Indijos klasikinei muzikai atlikti.
Kurdamas muzikos formą, jis laikosi tadicinio dhrupado taisyklių: romus ir svajingas muzikinis pokalbis (ālapa) pamažu perauga į ritmingą, tolydžio greitėjantį ir pašėlusiai ugningą muzikos srautą (jod ir jhala).