Arčiau muzikos

Sakralinės muzikos šviesoje | įrašų perklausa

2026-11-01,  Sekmadienis — 16:00
  • Visų Šventųjų dieną vyksianti įrašų perklausa skiriama, žinoma, sakralinei muzikai – nuostabiems kūriniams, kviečiantiems sustoti, susikaupti ir išgirsti muziką, gimusią iš tikėjimo bei dvasinių apmąstymų.

    Pirmojoje perklausos dalyje skambanti muzika grįsta balso grynumu, kvėpavimu ir tyla – nuo vienuolės ir filosofės Hildegardos von Bingen vienbalsių giesmių bei Japonijos budistų ritualinio shōmyō giedojimo iki barokinės J. C. Bacho raudos.

    Antrojoje dalyje atskleidžiamas vėlesnių epochų santykis su dvasiniais tekstais: čia gretinamas dramatiškas G. Verdi requiem epizodas, giedra G. Fauré ir F. Poulenco maldos nuotaika bei šviesios Ē. Ešenvaldo ir K. A. Arneseno šiuolaikinės chorinės harmonijos.

    Visą programą jungia ta pati tema – žmogiškasis siekis per muziką išreikšti atjautą, viltį ir susikaupimą.

  • Renginio trukmė: 120 min.

    Perklausos programa:

    Hildegard von Bingen (1098–1179) - Vokiečių benediktinių vienuolė, mistikė, filosofė ir kompozitorė. Jos muzika išsiskiria nepaprastai laisvomis, plačios apimties melodijomis. Tai vienbalsis giedojimas, kuriame nėra harmonijos šiuolaikine prasme, tačiau melodijos judėjimas sukuria turtingą emocinį pasaulį.

    • O ignis spiritus paracliti

    • O lucidissima apostolorum turba

    • Cum processit

    • O splendissima gemma

    --

    Glosan-rju Tendai Shōmyō
    Shōmyō – Japonijos budistinio ritualinio giedojimo tradicija, turinti daugiau nei tūkstančio metų istoriją. Tai muzika, kurioje ypatingą reikšmę turi balso tembras, garsų tęstinumas, kvėpavimas ir tyla.

    • Oi sange

    • Amida-kyō

    --

    Saikawa Buntai
    Dar vienas japonų budistinio ritualinio giedojimo pavyzdys. Čia verta atkreipti dėmesį į kolektyvinio balso skambesį, skirtingų balsų susiliejimą ir ypatingą garsinę atmosferą.

    • Shōten kango no san

    --

    Johann Christoph Bach (1642–1703)

    • Lamento: Ah, dass ich Wassers genug hätte

    Viena iškiliausių ankstyvosios vokiečių baroko muzikos raudų. Kūrinio tekstas remiasi bibliniais gedulo vaizdiniais, o muzikoje girdime labai asmenišką, beveik skausmingą išpažintį.

    -pertrauka-

    Giuseppe Verdi (1813–1901)

    • Messa da Requiem: XI. Lacrymosa

    Vienas jautriausių Verdi Requiem epizodų. Skirtingai nuo santūrios liturginės muzikos, čia girdime beveik operinį emocijų intensyvumą.

    ---

    Gabriel Fauré (1845–1924)

    • Requiem, op. 48:

      • Offertoire

      • Libera me

    Rami malda susikaupimui. Fauré Requiem išsiskiria tuo, kad jame beveik nėra tradiciniams Requiem būdingo Paskutiniojo teismo siaubo. Vyrauja ramybė, susitaikymas ir viltis.

    --

    Francis Poulenc (1899–1963)

    • Gloria: III. Domine Deus

    Poulenco sakralinė muzika ypatinga tuo, kad joje dera nuoširdus religingumas, netikėtos harmonijos ir labai žmogiškas emocinis jautrumas. Ši dalis – santūri, lyrinė malda. Po Verdi ir Fauré ji gali nuskambėti kaip kitoks, labai asmeniškas kreipimasis į Dievą.

    --

    Ēriks Ešenvalds (g. 1977) & Rachel Laurin (1961–2023)

    • Mass of the Eternal Flame: Sanctus et Benedictus

    • Dedisti Domine, op. 85 (Motet in Honour of Saint Clement)

    Šiuolaikinė sakralinė muzika, kurioje tradicinis liturginis tekstas susitinka su turtinga, šviesia harmonine kalba. Čia ypač svarbus chorinio skambesio grožis ir erdvė.

    --

    Kim André Arnesen (g. 1980)

    • Tuvayhun:

      • The Face of God

      • You are the Light

    Didelės apimties kūrinį įkvėpė Kalno pamokslo palaiminimai. Čia K. A. Arnesenas atskleidžia universalias žmogiškąsias vertybes – atjautą, taiką, viltį ir šviesą

Daugiau renginių

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį