Šį rudenišką lapkričio vakarą muzikos mėgėjus kviečiame pasiklausyti tolimos ir egzotiškos šalies – Indonezijos – muzikos įrašų.
Pagal gyventojų skaičių Indonezija yra ketvirtoji pasaulio valstybė; Pietryčių Azijos regione ji yra didžiausia. Šalį sudaro apie 17 000 įvairaus dydžio salų, kuriose gyvena 276 mln. gyventojų. Ši šalis pasižymi stulbinančia muzikos tradicijų gausa ir instrumentų tembrų įvairove. Kai kurioms tradicijų –beveik pusantro tūkstančio metų. Šios tradicijos susiklostė veikiamos didžiųjų pasaulio religijų – hinduizmo, budizmo, islamo, krikščionybės. Ypač sena muzikine kultūra išsiskiria Javos ir Balio salos, kur valdovų dvaruose klestėjo rytų klasikinė muzika, šokis, teatras.
Indonezijoje gyvuoja daugybė muzikinių šokio, lėlių, šešėlių, kaukių teatrų; spektakliams pritaria spalvingų tembrų orkestrai ar ansambliai. Spektakliai ir koncertai dažniausiai vyksta atvirame ore saulei nusileidus ir tęsiasi kiaurą naktį. Instrumentų tembrai susišaukia su atogrąžų gamtos garsais: pvz., bambukinių dambrelių garsai primena varlių kurkimą. Savitu tembru išsiskiria unikalus styginis skambinamasis instrumentas – vamzdžio citra sasandu, pagaminta iš tuščiavidurio bambuko.
Neužmirštamą įspūdį palieka metalofonų ir gongų orkestras gamelanas, kurį sudaro iki 40 atlikėjų, grojančių įvairaus dydžio ir tembrų instrumentais. Vakaro metu klausysimės Javos ir Balio salų gamelanų. Taip pat išgirsime unikalų įrašą – Balio salos vyrų atliekamą beždžionių šokį-skanduotę kečaką. Jis susijęs liaudiška Ramajanos (Indonezijoje itin populiaraus hinduistinio epo) versija.
Vakarą ves muzikologas Eirimas Velička