Baritonas Giedrius Prunskus ir pianistė Eglė Kižytė-Ramonienė, vienijami meilės meninės dainos žanrui, kviečia neįprastu kampu pažvelgti į labai rimtais laikomų kompozitorių kūrybą.
Kaip gi nutiko, kad lietuviškos akademinės muzikos guru laikomas Feliksas Bajoras savo santykį su lietuvių muzika tobulai išreiškė pasitelkdamas ne visai rimtą žanrą – sakmes? Kas paskatino savo dodekafonine kūrybą pasaulį sukrėtusį Arnoldą Schoenbergą kurti dainas, skirtas visiškai nerimtai scenai – Vienos kabaretui? Kodėl Anatolijus Šenderovas, kurio partitūros kartais sunkiai įkandamos net rimtiems orkestrams, ėmėsi vaikiškų Sigito Gedos eilių, kuriose po „nerimtumo“ kauke paslėptos kasdienės gyvenimiškos situacijos? Ar įmanoma patikėti, jog Oliver Messiaenas, prancūzų kompozitorius ir puikus vargonininkas, garsėjęs savo sakraliais kūriniais, jaunystėje sukūrė preliudus fortepijonui, kurių kiekviename vyrauja vis kita.. spalva?
Visu rimtumu panirdami į programos „(Ne)rimtosios muzikos vakaras“ kontekstą tikrai sužinosite atsakymus į šiuos ir kitus „rimtus“ klausimus, nes vakaro atlikėjai nusiteikę išties (ne)rimtai!
