"Justino Marcinkevičiaus "Pažinimo medį" viešai skaitęs esu daugybę kartų. Juokaudamas sakau, kad už šią poemą jaučiuosi atsakingas asmeniškai, nes esame gimę tais pačiais metais. Kūrinys man svarbus ne tik dėl Lietuvos istorijai ir Vilniaus universitetui svarbių asmenybių žmogiškų portretų, bet ir dėl pačios poemos struktūros, jos gaivališko pulso, tirštų emocijų. Šį rudenį turėjau galimybę šią poemą skaityti su ansambliu "Ūtara", manau, kad tai puikus tautinę savimonę žadinantis junginys – aukštaitiška sutartinė ir ši poema. Labai džiaugiuosi, kad šį kūrinį atliksime Muzikos magijos klube“ – Ignas Ciplijauskas
Sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“
Sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ narės sutartines giedoti pradėjo prieš 35 metus Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje „Ratilio“, vėliau keliolika metų visos dalyvavo folkloro ansamblyje „Vydraga“. Vėl susibūrusios 2012 metais, giedotojos savo grupei pasirinko „Ūtaros“ pavadinimą. „Ūtaroti“ reiškia kalbėti, plepėti, pasakoti, – būtent tai, kas atskleidžia sutartinių giedojimo esmę.
Sutartinių giedojimas nuo seno buvo moterų susibūrimo ir bendravimo forma, suteikianti kasdienybės rutinai gilesnę, meditacinę prasmę. Šią tradiciją puoselėja ir „Ūtaros“ moterys. Bendraudamos ir giedodamos jos suartina archajiškas, paslaptingas ir kerinčias sutartinių gelmes su šiuolaikine kasdiena. Kaip sako „Ūtara“ pasivadinusios bičiulės, „jei negiedotume sutartinių, negalėtume taip atvirai kalbėtis tarpusavyje“.
„Po daugelio metų gilinimosi į tradicinio dainavimo niuansus, ekspedicijų po kaimus, autentiškų įrašų klausymo, supratom, kad būtent Sutartinės mus jungia savo keistu, monotonišku skambesiu, jos ramina, guodžia, glosto tarsi giesmė iš labai tolimos praeities. Su jomis gali užmigti, ilsėtis, žaisti, keičiant žodžius, pasikartojančius refrenus, mėtyti it kamuoliuką vienai ar kitai sutartuvininkei kaip mažytį melodinį užkratą ir stebėti – „pagaus“ ar ne. Kai žaidimas pavyksta, visas kūnas net sudreba nuo skambesio ir tie „negražieji“, ausiai nepriimtini, šaižūs sekundiniai garsai tampa pačia spalvingiausia, nuostabiausia melodija. Susirinkusios vakarais pasineriame į ypatingą moterišką pasaulį su jo paslaptimis ir įsiklausymu į viena kitą. Mūsų didelis noras – išsaugoti ir perduoti ateities kartoms ypatingą sutartinių galią, galbūt atėjusią iš matristinės lietuvių kultūros epochos“ (Ištrauka iš D. Staponkutės straipsnio-interviu „Ūtaroti – sielą išdainuoti“, žurnalas „Pasaulio lietuvis“, 2017 m. spalis).*
Šiuo metu grupė gieda autentiškas sutartines, dainuoja moteriškas lietuvių liaudies dainas, koncertuoja Lietuvos ir užsienio festivaliuose bei projektuose, dalyvauja ir rengia sutartinių kūrybines dirbtuves, eksperimentuoja su kitų žanrų atlikėjais, prisidėdamos prie „intelektualaus“, „neo folkoro“ žanrų plėtros.
Šiuo metu grupėje „ūtaroja“ penkios dalyvės: Rūta Aladavičienė, Aušra Kriaučiūnė, Lilija Milašienė, Jolanta Vaišvilienė, Eglė Raudonikienė. Grupės iniciatorė Lilija Milašienė