Kodėl XX a. pradžioje muzikos kūriniuose vis dažniau būdavo atsisakoma vienos tonacijos ir visi 12 garsų tapo vienodai svarbūs? Kodėl ryškiausiais XX a. pirmosios pusės muzikos novatoriais tapo austrai ir amerikiečiai? Ir kodėl revoliuciją akademinėje muzikoje sukėlęs austras Arnoldas Schoenbergas ir amerikietis Charlesas Ivesas pradėjo skirtinguose kontinentuose, bet tuo pačiu metu ir nepriklausomai vienas nuo kito?
Apie šiuos moderniosios arba ekspresionistinės muzikos pradininkus, praturtinusius muzikinę kalbą disonansais, atonalumu, politonalumu, polimetrija, poliritmija, klasteriais ir „laužytomis“ melodijomis, apie moderniosios muzikos atsiradimą, klestėjimą bei visą istorinį muzikinį XX a. kontekstą klausytojus supažindins lektorius Ričardas Jankauskas, pasitelkdamas charakteringiausius muzikinius pavyzdžius bei sugretindamas muziką su žymiausiais dailės ir architektūros kūriniais.