Sonetas – beveik mitinė literatūros forma. Tai keturiolikos eilučių struktūra - tarsi žodžių labirintas, kuriame telpa meilė, laikas, tikėjimas ir žmogaus trapumas. Ši šimtmečius poetus ir kūrėjus žavėjusi forma, reiškianti „maža daina“ arba „mažas garsas“, Muzikos magijos klube atgis literatūrinio koncerto metu! Skambės Franzo Liszto „Petrarkos sonetai“ bei Benjamino Britteno vokalinis ciklas „Septyni Mikelandželo sonetai“.

Vakaro muzikinę programą atliks Stein Skjervold (baritonas, Norvegija) ir Eglė Andrejevaitė (fortepijonas). Abu atlikėjai kartu muzikuoja nuo 2012 metų, o jų kūrybinis bendradarbiavimas kryptingai plėtojamas romantinės ir šiuolaikinės muzikos lauke. Jų bendri projektai skambėjo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir įvairiuose kamerinės muzikos koncertuose, o programose dažnai jungiasi literatūra, vokalinė ir instrumentinė muzika.

Tarp muzikinių kūrinių Viljamo Šekspyro sonetus skaitys Muzikos magijos klubo publikai jau gerai pažįstamas aktorius Ignas Ciplijauskas.

***

Daugiau apie sonetus:

Franzo Liszto "Petrarkos sonetai":

Iš pradžių buvo sukurti kaip dainos tenorui, o fortepijoninėse šių kūrinių versijose, kurias F. Liszt įtraukė į savo „Années de Pélérinage“ antruosius, itališkuosius, metus, išliko stiprus dainuojamosios melodinės linijos pojūtis. Visos trys dainos sukurtos pagal italų renesanso poeto Francesco Petrarc'os (1304-1374) sonetus, arba Canzone. Tai meditacijos apie meilę, konkrečiai apie aistringą poeto meilę Laurai de Noves. Įdomu tai, kad tiek dainos, tiek solo versijos egzistuoja dviem visiškai skirtingais variantais – skirtingomis formomis ir variacijomis.

Septyni Mikelandželo sonetai:

Tai buvo pirmasis išbaigtas dainų ciklas, kurį B. Britten parašė Peter'iui Pears'ui ir dedikavo jam. Tai aistringas ir romantiškas Mikelandželo eilėraščių, parašytų originalo (italų) kalba, atlikimas. Visame cikle, kaip ir tekste, vaizduojama plati jausmų meilės objektui gama: pakaitomis aistringi, sielvartingi, ugningi ir švelnūs.

Viljamo Šekspyro sonetai:

Šiuose 154-uose sonetuose, išleistuose 1609 m., nagrinėjama meilė, geismas, grožis, laikas ir mirtingumas. Kūrybiškomis ritmikomis ir ryškiais minties posūkiais Šekspyras perrašė anglų sonetą, sukūrė poemas, kurios vienu metu yra ir intymios, ir amžinos. Šimtmečius poetai sėmėsi iš jų įkvėpimo, o šiandien jie išlieka gyvu liudijimu apie kalbos galią perteikti jausmus, vaizduotę ir praeinančią gyvenimo grožybę.