"Music is a labyrinth with no beginning and no end, full of new paths to discover, where mystery remains eternal." – Pierre Boulez
Muzikos įvairovė teoriškai yra neišsemiama. Skirtingose šalyse skirtingais laikais gimė ir buvo įrašyta tiek daug geros muzikos, kad gyvenimo tikrai nepakanka, kad su visa muzika bent susipažintume, paragautume jos skonius. Bet, kaip bebūtų paradoksalu, dauguma žmonių muzikos įvairovę visiškai ignoruoja. Jie klauso „to paties per tą patį“ – streaming‘o platformose, televizoriuje, koncertų salėse ar džiazo klubuose. Gerai pažįstamos muzikos ar bent muzikos, sukurtos iš pažįstamų elementų, klausytis lengviau, viską galima nuspėti akimirką prieš suskambant – toks fenomenas vadinamas „sweet anticipation“ ir tai yra visai malonus jausmas.
Bėda tik ta, kad taip gali susiformuoti savotiškos pinklės, kurios nesąmoningai riboja pasirinkimą, neišleidžia į platesnius muzikos vandenis. Nei į upelius, nei į vandenynus. Vienas profesorius iš Pakistano mums prisipažino, kad labai mėgsta klasikinę muziką, bet europiečių negali klausytis, nes tai baisiai nuobodu. O europiečiams dažnai nuobodžios pasirodo jo mylimos Šiaurės Indijos klasikinės rāgos. Yra žmonių, kurie save laiko dideliais muzikos mėgėjais, bet klauso tik baroko ar XIX amžiaus operos – jiems nuobodūs yra Morton Feldman ar Leoš Janáček. Tai nieko bendra neturi su muzikiniu išsilavinimu - galbūt žmogus tiesiog neturėjo progos ramiai paklausyti ir, po truputį priprasdamas, įsiklausyti į anksčiau nepažįstamą muziką, atrasti joje neįtikėtiną patrauklumą. Suaugę žmones dažnai primena vaikus, kurie „nevalgo“ kažko, ko niekada neragavo, o ragauti kategoriškai atsisako, nes jie to „nevalgo“.
Iššokti iš tokio užburto rato be specialios progos yra sunku, todėl Muzikos magijos klubas ir pasirūpina tokiomis progomis. Per reguliariai vykstančias įrašų perklausas lankytojai mėgaujasi ne tik muzika kurią pažįsta ir myli, bet ir tokia, kurią dar tik teks pažinti ir įsimylėti!
Naują perklausų sezoną norime atidaryti XX amžiaus klasikos avangardo ir eksperimentine muzika, kurioje elektronika naudojama ne kaip įgarsinimo priemonė, o kaip specifinis garsinių įvaizdžių ir emocijų šaltinis. Įkvėpti Pierro Bulez‘o žodžių, paruošėme 6-ių vakarų ciklą „Misterijų labirintas“. Kažkas galės vėl pasimėgauti jau girdėtais labai įdomias kūriniais, o kai kuriems dalyviams tai bus naujos muzikos atradimas – kas gali būti maloniau?
Perklausas organizuojame sekmadieniais, 17:00. Perklausos vyks kartą per dvi savaites.
***
Iannis Xenakis - kompozitorius, architektas ir matematikas, sukūręs musique stochastique – muziką, parašytą kompiuterių pagalba ir pagrįstą matematinėmis tikimybių sistemomis. Taip gimė kūriniai, kurie primena audras, masių judėjimus ir nevaldomas gamtos jėgas.
György Ligeti, laikomas vienu svarbiausių XX a. antrosios pusės avangardinės muzikos kompozitorių, priešingai nei I. Xenakis, mėgo kurti subtilius garsų debesis, kuriuose linijos ir balsai susilieja į vieną visumą. Daugelis jo muziką atpažins iš filmo "2001: Kosminė odisėja" – būtent jis sukūrė tą ypatingą mistinę atmosferą.
***
Perklausos programa:
Iannis Xenakis:
Palimpsest
Phlegra
Epei
Dmaathen
György Ligeti:
Requiem
Lontano
Continuum
